Investicijoms paruoštos teritorijos
Skirtingai nei kitose Baltijos šalyse, Lietuvoje gyventojai pasiskirstę gana tolygiai, o gyventojų tankumas labai nedaug skiriasi. Darni regioninė politika padėjo sukurti tvarų didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – tinklą. Tai sudaro patrauklesnes verslo galimybes.
Gamyba, kurios varomosios jėgos yra sumanumas, atsidavimas darbui ir tvirtos darbo etikos normos, sudaro didelę Lietuvos ūkio dalį. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Vakarų šalių, paslaugos lemia apie du trečdalius ekonomikos augimo. Šis įvairinimas sudaro pagrindą eksporto plėtrai, sėkmingam ekonomikos atsigavimui ir tolesniam jos augimui.
Lietuvoje yra dvi laisvosios ekonominės zonos. Viena jų veikia antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune, o kita – Klaipėdoje, trečiame pagal dydį Lietuvos mieste. Investuotojams paruoštos pramoninės teritorijos su fizine ir (arba) teisine infrastruktūra, taip pat užtikrinamos paramos paslaugos. Laisvosiose ekonominėse zonose veiklą vykdantiems užsienio investuotojams netaikomi turto ir dividendų mokesčiai. Šiose zonose veikiančios bendrovės pirmus šešerius metus nemoka pelno mokesčio, o per kitus dešimt metų jos privalo mokėti tik 50% šio mokesčio.
Lietuvoje įsteigti keturi pramoniniai parkai, du iš jų yra visapusiškai paruošti naudoti verslo tikslais, juose yra visa reikalinga infrastruktūra. Daug dėmesio skiriama investuotojų reikalavimams, todėl žemė šiuose pramoniniuose parkuose gali būti padalyta į mažesnius sklypus ir palankesnėmis kainomis išnuomota ilgesniems laikotarpiams. Pramoninių parkų patrauklumą didina dar ir tai, kad investuotojo sklype nemokamai įrengiama infrastruktūra.
Dvi laisvosios ekonominės zonos ir keturi pramonės parkai skirti tradicinėms gamybos sritims plėsti, o kuriant penkis mokslo slėnius siekiama pritraukti aukštųjų technologijų įmones.
